Įsivaizduokite viršgarsinį traukinį, galintį nuvažiuoti beveik 600 km vos per 30 minučių. Tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet vis labiau artėja prie tikrovės.
„Hyperloop“ – tai JAV kuriama greitojo transporto sistema, kuri ateityje leis greičiau, saugiau ir ekonomiškiau vežti keleivius ir prekes.Projektą iš pradžių sukūrė amerikiečių verslininkas Elonas Muskas – taip, tas pats, „Tesla“ savininkas. Atrodo, kad Muskas, be automobilių, yra skirtas ir kitoms alternatyvioms transporto rūšims. Dėl precedento neturinčio technologinio sąvado „Hyperloop“ žada padaryti gėdą šiandieniniams TGV ir magnetinės levitacijos vilkstinėms Tolimuosiuose Rytuose.
TAIP PAT ŽR.: Juk elektra nėra tokia ekologiška
Praktiškai „Hyperloop“ veiks kaip kapsulė, kuri vakuuminiu vamzdžiu juda per pasyvią magnetinės levitacijos sistemą. Didelis privalumas yra tai, kad nereikia naudoti elektros energijos – tik varomoji sistema – nes naudojami magnetai, kurie save maitina judesiais. Oro nebuvimas vamzdžių viduje panaikina trintį, todėl galima pasiekti maksimalų 1200 km/h greitį.
Kaip kilo mintis?
Idėja sukurti sistemą keleiviams vežti naudojant vakuuminius vamzdžius nėra nauja, tačiau tik 2012 metais Elonas Muskas paskelbė apie ketinimą paversti šią svajonę ekonomiškai perspektyviu ir tvariu projektu. Pirmą kartą „Hyperloop“ buvo paskelbta viešai 2013 m., o tais metais „Tesla“ ir „SpaceX“ inžinierių grupė susibūrė sukurti pirmąjį koncepcinį transporto sistemos modelį.
Nuo pat šio atvirojo kodo projekto pradžios Elonas Muskas skatino savanorius dalyvauti kuriant technologijas, todėl susikūrė mokslinių tyrimų grupės. 2015 m. verslininkas paskelbė apie 8 km ilgio bandymų trasos Teksase statybą per bendrovę „Hyperloop Technologies“, kuri neseniai pakeitė pavadinimą į „Hyperloop One“.
Tuo tarpu buvo įkurta dar viena amerikiečių kompanija – Hyperloop Transportation Technologies – finansuojama pasitelkus sutelktinį tiekimą ir ketinanti plėtoti šią technologiją kitose JAV valstijose.
Kokios yra išlaidos?
Nuo pat pradžių buvo keliami klausimai, kokį finansinį poveikį turės tokio dydžio projekto įgyvendinimas. 2013 metais paskelbtais oficialiais duomenimis, Hyperloop sistemos statyba Kalifornijos centriniame slėnyje kainuos kiek daugiau nei 5 milijardus eurų – už didesnę versiją, galinčią gabenti ir automobilius, kainuos 6,5 mln. Šis tyrimas atkreipia dėmesį į stebinančias kainas: vienas bilietas maršrutu tarp Los Andželo ir San Francisko turėtų kainuoti apie 17 eurų.
Tačiau pasirodė prieštaringi vertinimai, kurie rodo, kad išlaidos yra daug didesnės nei tikėtasi. Pavyzdžiui, laikraščio „The Atlantic“ projektai kainuoja 60 milijardų eurų, o Berklio universiteto profesorius Michaelas Andersonas nurodo, kad bendra kaina siekia apie 87 milijardus eurų. Be to, dar reikia išsiaiškinti, kokios teisinės ir politinės pasekmės investuojant į tokį didelį darbą.
Kada tikimasi „Hyperloop“?
Būtent dėl to, kad yra per daug kintamųjų, vis dar nėra oficialios šios transporto sistemos paleidimo datos, tačiau per Hyperloop pristatymą 2013 m. Elonas Muskas garantavo, kad projektas bus baigtas per 10 metų, tai yra iki 2023 m.Šį trečiadienį (gegužės 12 d.) „Hyperloop One“ žengė dar vieną svarbų žingsnį viso masto transporto sistemų diegimo link – pirmą kartą viešai pristatė varomosios sistemos bandymus. Šioje Nevados dykumoje įvykusioje patirtyje amerikiečių kompanijos sukurta kapsulė užtruko vos 1,1 sekundės, kad pasiektų 187 km/h greitį, kaip matyti toliau pateiktame vaizdo įraše.
Gregory Hodkinson, vienas iš „Hyperloop One“ partnerių, teigia, kad „Hyperloop gali išspręsti daugumą šiandieninių tolimojo susisiekimo problemų ir sustiprinti ryšius tarp žmonių, vietų, idėjų ir galimybių“. Ar tai transporto ateitis? Tik laikas parodys…